Investicinių portfelių modelių sudarymas ir pritaikymas Lietuvos vertybinių popierių rinkoje

Optimalaus investicinio portfelio sudarymas yra sudėtingas uždavinys. Egzistuoja ne vienas būdas tiek geriausioms portfeliui akcijoms atrinkti, tiek aktyvų svoriams portfelyje paskirstyti, bet kiekvienas iš šių būdų turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Investiciniam portfeliui sudaryti šiame darbe buvo pasirinkti šie modeliai – Markovičiaus modelis, kai tam tikrai grąžai reikia rasti mažiausią galimą riziką, finansinių aktyvų įkainojimo modelis, portfelių sudarymas į investicinį portfelį prie rizikingų aktyvų aibės prijungiant nerizikingą aktyvą ir portfelio sudarymas iš vienodus svorius turinčių aktyvų. Tyrimui paimtos visų „NASDAQ OMX Baltic“ Vilniaus biržos Oficialiajame sąraše 10 arba daugiau metų (2001-01-01 – 2010-12-31) egzistavusių įmonių akcijos (iš viso jų buvo 14). Išnagrinėti šie akcijų atrinkimo būdai: mažiausiai koreliuojančių su kitomis akcijų suradimas, didžiausią naudingumo funkcijos reikšmę turinčių akcijų atrinkimas, didžiausią grąžą turinčių akcijų radimas, ir didžiausias P/E koeficiento reikšmes turinčių akcijų atrinkimas.Sumodeliavus portfelius taikant tris skirtingos trukmės periodus (metų, pusės metų ir trijų mėnesių) buvo nustatyta, kad optimali trukmė yra vieneri metai. Trijų mėnesių trukmės istorinių duomenų taikyti portfelio sudarymui nerekomenduojama. Buvo nustatyta, kad didžiausias grąžų ir Šarpo rodiklio reikšmes turi portfeliai, sudaryti atrinkus akcijas taikant naudingumo funkcijas, kai rizikos vengimo koeficientas A=3. Geriausias... [toliau žr. visą tekstą]